Per naktį vėjas pūtė
Rasotas miškas ošė,
Miške maži kipšiukai
Kuliukais ripką lošė.
Ir viens staiga
Nuo kelmo seno
Žėruojantį kauliuką
Į šalį parideno.
Nublykčiojo per mišką
Kauliukas paridentas,
O pamiške žingsniavo,
Kupriukas muzikantas.
Norėjo tą kauliuką
Pakelti, - nepakėlė,
Matyt skaudi kuprelė,
Silpnus pečius jam gėlė.
Pamatė jį kipšiukai,
Pastojo viešą kelią.
Apžiūrėjo,
Kuprelę ir smuikelį.
Kuprotas muzikante,
Pagrok mums šokį smagų.
Pripilsime auksinių
Iš bulio raišo rago...
Nei auksas nei sidabras
Kupriukui nepatiko.
Pagrosiu jums kipšiukai,
Pagrosiu – be skatiko.
Atsirėmė kupriukas
Į eglę į skarotą,
Ir polką su ragučiais
Sau linksmas ėmė groti.
Pragydo jo smuikelis
Kaip šimtas vieversėlių,
Kaip šimtas vieversėlių,
Gegužį virš pasėlių.
Sukluso miško medžiai,
Mėnulis – pūko soste,
Atbėgo laumių dukros,
Drobulėm pievas klostė,
Atbėgo - rūką verpia,
Ringavo siūlus plonus.
Dėkojasi kipšiukai,
Raguoti, bet malomūs.
Pasikvietė į būrį,
Ir smagūs papartyne,
Šokdino kol išgirdo,
Gaidelių sutartinę.
Gaideliai raibagūžiai
Giedodami užkimo,
Užtenka muzikante,
Pavargom nuo šokimo.
Atsipūpė kupriukas,
Užtenka, tai užtenka...
Paspaudė jam kipšiukai,
Kaip savo draugui ranką.
Pagyrė už polkutę,
Už gerą, jautrią širdį,
Pasiūlė pyragėlio,
Beržų sula pagirdė.
Kupriukas godžiai gėrė
Nupūtęs šonan putą,
Užmigo,- atsikėlė,
Kuprelės - kaip nebūta!
Kuprelės - kaip nebūta,
Matyt per žalią gojų
Kipšiukai ūlėjėliai
Į pelkę ją nujojo.
(kas parašė-?) Tiesiog radau savo užrašuose tokią mielą eiliuotą pasaką ir internete neradau kas jos autorius ir nežine ar visi stulpialiai teisingi ... :)
